Rytų Europos Egzistencinės terapijos Asociacijos

PROFESINĖS ETIKOS KODEKSAS

I Apibrėžimai

1.1 Šiame Kodekse minimos sąvokos ir trumpiniai turi būti suprantami taip:

1.1.1. Kodeksas – Rytų Europos egzistencinės terapijos asociacijos profesinės eti­kos ko­deksas, reglamentuojantis ir psichoterapeutus rengiančių mokymo įstaigų, studentų, dės­ty­to­jų, supervizorių ir terapeutų elgesį;

1.1.2. REETA arba Asociacija – Rytų Europos Egzistencinės terapijos asociacija;

1.1.3. Sąvokos ir apibrėžimai apima tiek moterišką, tiek vyrišką lytį;

1.1.4. Etikos komitetas arba EK – Rytų Europos egzistencinės terapijos asociacijos eti­kos komitetas;

1.1.5. Psichoterapeutas arba terapeutas – asmuo, praktikuojantis psichoterapiją arba psi­chologinį konsultavimą;

1.1.6. Klientas – asmuo ar asmenų grupė, kuriam psichoterapeutas teikia psi­cho­te­ra­pi­nę pagalbą, grindžiamą išskirtinai profesiniu santykiu. 

1.1.7. Psichoterapija – profesionali psichoterapeuto pagalba klientui, kurios tikslas yra ge­rinti kliento gyvenimo kokybę.

1.1.8. Studentas – psichoterapeutų mokymo įstaigoje besimokantis asmuo.

II Bendrieji principai

2.1. Profesinės etikos principai, išdėstyti Kodekse, atitinka bendrus Europos žmogaus teisių kon­vencijos principus ir apibrėžia, koks psichoterapeuto elgesys yra etiškas.

2.2. Savo profesinėje veikloje psichoterapeutas, teikdamas psichoterapinę pagalbą, siekia auk­š­čiausių profesijos standartų, drauge atsakingai vertina savo galimybes ir apribojimus.

2.3. Psichoterapeutas savo psichoterapinėje praktikoje vadovaujasi pagarbos klientams ir ko­le­goms principu.

III Atsakomybė

3.1. Šio Etikos kodekso reikalavimų laikosi visi REETA nariai nuo įstojimo į Asociaciją die­nos. Reikalavimai apibrėžia ir psichoterapeuto santykius su klientais, ir dėstytojų, su­per­vi­zo­rių, terapeutų santykius su studentais mokant ir mokantis psichoterapijos ar konsultavimo.

3.2. Psichoterapeutui privalu aiškiai suvokti atsakomybę už savo profesinius veiksmus, re­ko­men­dacijas, teiginius ir pareiškimus, kylančius iš jo profesinio vaidmens. Bet kuris psi­cho­te­ra­peuto sprendimas, susijęs su klientu, turi atitikti jo profesinę kompetenciją, taip pat at­si­žvelg­ti į esamą mokslinę ir metodologinę psichoterapijos padėtį bei situaciją. 

3.3 Psichoterapeutas, priimdamas sprendimus, atsižvelgia į asmenybės, socialinį ir or­ga­ni­za­ci­nį savo darbo kontekstą. Psichoterapeutas turi mokėti įvertinti, kokią įtaką šis kontekstas gali tu­rėti jo darbo kokybei, įskaitant psichoterapeuto klientui suteiktos informacijos naudojimo ir psi­choterapeuto profesinio autoriteto įtaką klientui.

3.4. Psichoterapeutas turi laiku reaguoti į bet kokias kliūtis, galinčias trukdyti bendram kliento ir terapeuto darbui. Psichoterapeutas vengia santykių, galinčių sukelti interesų konfliktą arba iš­kreipti psichoterapinį procesą. 

3.5 Priimdamas visus su klientu susijusius sprendimus, psichoterapeutas turi atsižvelgti į savo asmeninius apribojimus (taip pat ir į emocinius apribojimus, etines nuostatas ar įsitikinimus). Esant poreikiui, psichoterapeutas turi konsultuotis su kitais specialistais arba jiems nukreipti klientą. 

3.6. Psichoterapeutas privalo gebėti paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus ir veiksmus su­pran­ta­mai klientui. 

3.7. Psichoterapeutas turi susilaikyti nuo piktnaudžiavimo savo autoritetu, pagrįstu profesiniu vaid­­meniu ir kompetencija, ir remtis juo išskirtinai tik klientui pageidaujant ir tik abipusiu su­ti­kimu.

3.8. Psichoterapeutas, kuris užsiima ir tyrimų veikla, yra atsakingas už jo pasirinktą me­to­do­lo­gi­ją ir gautų rezultatų patikimumą. Neleistina jokiais būdais iškreipti ar vienpusiškai pateikti moks­liniais tyrimais gautų duomenų (išskyrus atvejus, kai siekiama išsaugoti kon­fi­den­cia­lu­mą).

3.9. Psichoterapeutas rūpinasi, kad jo veiksmai, pareiškimai ar duomenų interpretacijos ne­že­min­tų amžiaus, etninių, socialinių, lyties ir bet kokių kitų gyventojų grupių. 

IV Kompetencija

4.1. Aukštų psichoterapeutų kompetencijos ir atsakomybės standartų laikymasis – tai bendras REETA tikslas, siekiant visuomenės ir psichoterapijos gerovės.

4.2. Psichoterapeutas privalo nuolatos palaikyti ir gilinti profesinę kompetenciją, su­si­pa­žin­da­mas su naujausiais psichoterapijos teorijos ir praktikos, taip pat ir kitų su psichoterapija su­si­ju­sių mokslų pasiekimais. Jis privalo rūpintis nuolatiniu savo profesinių ir asmeninių savybių to­bulinimu. Psichoterapeutas turi nuolat supervizuoti savo darbą kreipdamasis į kolegas. 

4.3. Psichoterapeutas, prisistatydamas bet kokiame kontekste, tiksliai ir teisingai nurodo savo iš­silavinimą, profesinį pasirengimą, kompetencijos ribas ir patirtį. Profesinę kompetenciją pa­tvir­tina mokymo įstaigų, teikiančių profesionalų psichoterapinį parengimą, diplomai ir ser­ti­fi­ka­tai. Išsilavinimas, leidžiantis taikyti vienokius ar kitokius psichoterapinio darbo metodus ir tech­nikas, yra nurodomas kaip papildomas psichoterapeuto pasirengimas. Neleidžiama klai­din­ti esamų ar potencialių klientų, o taip pat kolegų dėl turimos profesinės kompetencijos. 

4.4. Psichoterapeutas suvokia galimą savo asmeninių sunkumų ir konfliktų įtaką jo profesinės veik­los kokybei ir susilaiko nuo tokių profesinių santykių, kuriuose asmeniniai terapeuto ri­bo­tu­mai gali sukelti neadekvačias jo reakcijas, veiksmus ir sprendimus ir tokiu būdu pakenkti klien­tui, studentui, kolegai arba tyrimo dalyviui. Jei terapeutas pastebėjo turįs anksčiau mi­nė­tų sunkumų jau užmezgęs profesinius santykius, planuodamas tolesnius veiksmus jis ieško pro­fesinės pagalbos. Psichoterapeutas turi būti pasirengęs, kad kartais gali atsirasti būtinumas ap­riboti arba nutraukti profesinę veiklą. 

4.5. Pradėdamas dirbti naujoje profesinės veiklos srityje (pavyzdžiui, supervizijų), psi­cho­te­ra­peu­tas turi būti gavęs visą būtiną profesinį parengimą ir atitikti tos veiklos srities rei­ka­la­vi­mus. Taip pat svarbu įsitikinti, kad nėra prieštaravimų tarp jo vykdomų skirtingų profesinės veik­los sričių. 

V Teisiniai standartai

5.1. Jei psichoterapeuto praktikoje atsiranda prieštaravimų tarp tos šalies, kurioje jis dirba, įsta­tymų, apibrėžiančių konkrečius reikalavimus profesiniam psichoterapeutų elgesiui (pa­vyz­džiui, prievolė informuoti apie grėsmę klientui ar trečiajam asmeniui, psichoterapeuto užrašų pri­einamumas), ir etinio REETA kodekso, psichoterapeutui dera laikytis savo šalies įstatymų. Drau­ge būtina siekti sumažinti šiuos prieštaravimus. 

5.2. Psichoterapeutas vengia veiksmų, prieštaraujančių įstatymams, o taip pat nepalaiko tre­čių­jų asmenų ar institucijų veiksmų, galinčių tapti žmogaus teisių pažeidimo šaltiniu. 

5.3. Jei prieš psichoterapeutą yra pradedamas su jo profesine veikla susijęs tyrimas, jis per dvi sa­vaites apie tai raštu praneša REETA Etikos komitetui. 

VI Konfidencialumas

6.1. Informacijos, gautos teikiant psichoterapinę pagalbą, konfidencialumas yra esminė psi­cho­terapeuto pareiga. Šis reikalavimas galioja ir užbaigus ar nutraukus terapinius santykius. Per­duoti informaciją apie klientą tretiesiems asmenims galima tik klientui (ar jo teisėtam glo­bė­jui) leidus, išskyrus žemiau nurodytus ypatingus atvejus. Įsipareigojimas laikytis kon­fi­den­cia­lumo psichoterapeuto nesaisto tik esant bent vienai iš žemiau nurodytų sąlygų:

• nėra kitos galimybės padėti klientui, kaip tik pažeidžiant konfidencialumo principą;
• yra akivaizdu, kad psichoterapeutui laikantis konfidencialumo principo iškyla grėsmė kliento,  terapeuto ir/ar trečiųjų asmenų sveikatai ar gyvybei;
• psichoterapeutas turi būti įsitikinęs, kad pažeidus konfidencialumo principą grėsmė klientui, terapeutui ir/ar tretiesiems asmenims bus apribota ar visiškai pašalinta. 

Konfidencialumo principas galioja ir informacijai apie kolegų klientus. 

6.2. Psichoterapeutas informuoja klientą apie konfidencialumo ribas. Jis turi gauti raštišką klien­to leidimą pateikti informaciją (raštu ar žodžiu) apie jį tretiesiems asmenims ir/arba kruopš­čiai pakeičia visus klientą identifikuojančius duomenis. Išimtys yra tik tie atvejai, kai psi­choterapeutas privalo pateikti informaciją įstatymų numatyta tvarka. Klientas turi teisę bet ku­riuo metu atšaukti anksčiau suteiktą leidimą. 

6.3. Informacija ir duomenys, gauti psichoterapijos procese, klinikiniais interviu, testuojant, ver­tinant ir diagnozuojant klientus, studentus ir kt., gali būti aptariami su kolegomis be raš­tiš­ko kliento sutikimo tik profesniais tikslais, kai informacijos pateikimas yra mokymo proceso ir profesinės psichoterapeuto kvalifikacijos vertinimo dalis arba ši informacija yra pateikiama su­pervizijose.

6.4. Psichoterapeutas imasi priemonių, garantuojančių konfidencialumą, saugodamas ir nau­do­damas sa­vo užrašus. 

6.5. Psichoterapeutas, dirbantis su klientais, kurie yra nepajėgūs patys pasirūpinti savimi, ypač at­sakingai rūpinasi šių klientų interesais ir esant būtinybei konsultuoja tuo suinteresuotus as­me­nis. 

VII Psichoterapinio proceso principai

7.1. Psichoterapeutas turi suvokti galimą savo įtaką klientams, studentams ir kitiems as­me­nims, kurie kokiu nors būdu yra priklausomi nuo jo profesinių veiksmų. Jis susilaiko nuo pikt­nau­džiavimo savo autoritetu, profesiniu vaidmeniu ir kompetencija, vengia sukelti kliento pri­klau­somybę arba emociškai, materialiai arba kitaip jį išnaudoti. Psichoterapeutas turi veikti at­sa­kingai, suprasdamas ypatingą psichoterapinių santykių, pagrįstų pasitikėjimu ir daline pri­klau­somybe, prigimtį. Naudojimasis ir piktnaudžiavimas pasitikėjimu, siekiant realizuoti sa­vo asmeninius – emocinius, seksualinius, socialinius ar materialinius – interesus, yra šiurk­š­tus profesinės etikos pažeidimas.

7.2. Psichoterapeutas kliento atžvilgiu vengia dvigubų santykių, kurie gali turėti įtakos psi­cho­te­ra­peu­to profesiniams sprendimams ir veiksmams (neteikia psichoterapijos bend­ra­dar­biams, stu­den­tams, artimiems draugams arba giminaičiams ir pan.). Seksualiniai ryšiai su as­me­nimis, su kuriais psichoterapeutą sieja profesiniai santykiai (terapija, moksliniai ir kitokie ty­rimai, mokymas, supervizijos) yra šiurkštus profesinės etikos pažeidimas.

7.3. Pasibaigus profesiniams santykiams, psichoterapeutas dvejus metus neturi teisės už­megz­ti su tuo asmeniu santykių, kurie teiktų terapeutui materialinės ar kitokios naudos.

7.4. Dalyvavimas psichoterapijoje ar tyrimuose galimas tik esant savanoriškam asmens su­ti­ki­mui. 

7.5. Psichoterapeutas turi paaiškinti klientui būsimo psichoterapinio darbo principus, sąlygas ir metodus, o taip pat, esant reikalui, pakartotinai aptarti šiuos principus su klientu. Šie pa­aiš­ki­nimai turi apimti visus psichoterapijos aspektus, kurie gali turėti įtakos klientui ap­si­spren­džiant dalyvauti psichoterapijoje. 

7.6. Psichoterapeutas, sutikdamas dirbti su klientu, prašant trečiajam asmeniui, suprantamai pa­aiškina kiekvienai iš dalyvaujančių pusių, kuo ypatingi terapiniai santykiai ir kokia at­sa­ko­my­bė tenka visiems juose dalyvaujantiems.

7.7.  Jeigu kokia nors organizacija reikalauja iš terapeuto veiksmų, kurie pažeistų etikos prin­ci­pus, psichoterapeutas informuoja jos atstovus apie kylantį etinį konfliktą ir kiekvienos iš pu­sių atsakomybę. Esant reikalui, psichoterapeutas kreipiasi (raštu) pagalbos į REETA Etikos ko­mitetą.

7.8. Psichoterapeutas laiku, aiškiai ir suprantamai klientui susitaria su juo dėl paslaugų ap­mo­kė­jimo. Bet koks atlygis klientui už gerus jo atsiliepimus apie psichoterapeuto darbą laikomas prieš­taraujančiu etikos principams. Psichoterapeutas randa galimybę dalį savo darbo laiko skir­ti klientams, kurie yra nepajėgūs mokėti įprastą atlygį arba visiškai negali mokėti te­ra­peu­tui už jo paslaugas.

7.9. Psichoterapeutas užbaigia terapinius santykius, jei klientas to nori arba jei jie nepadeda klien­tui. Esant reikalui, psichoterapeutas siūlo klientui alternatyvias pagalbos galimybes. 

7.10. Psichoterapeutas susilaiko nuo nerealių pažadų klientams, t.y. nežada rezultatų, kurių psi­choterapija negarantuoja. 

7.11. Psichoterapijos pradžioje su klientu sudaromas psichoterapinis kontraktas turi apibrėžti psi­choterapijos ribas, kliento tikslus psichoterapijoje, susitikimų dažnumą ir trukmę, apytikrę psi­choterapijos trukmę, psichoterapeuto ir kliento atsakomybės lygį bendro darbo kontekste, psi­choterapijos užbaigimo procedūrą, psichoterapeuto darbo apmokėjimo būdą ir dydį, ga­li­my­bę gauti kitų specialistų konsultacijas. 

7.12. Psichoterapeutas neturi teisės nutraukti psichoterapijos, jei nėra nuo jo nepriklausančių prie­žasčių. Jeigu vis dėlto psichoterapiją tenka nutraukti psichoterapeuto iniciatyva, jis privalo sa­vo sprendimą paaiškinti suprantamai klientui ir nurodyti, ką geriausia galima būtų padaryti taip susiklosčius aplinkybėms ir/arba nukreipti klientą kitam specialistui.

7.13. Finansinės psichoterapeuto darbo sąlygos – asmeninis arba institucinis (draudiminis) dar­bo užmokestis, praleistų ir papildomų susitikimų kaina ir kt. – turi būti aptarti su klientu iki psichoterapijos pradžios. Jeigu už psichoterapiją moka institucija, papildomą mokestį iš kli­entų imti draudžiama. 

7.14. Psichoterapeutas turi neleisti dalyvauti kitiems asmenims psichoterapijos procese, iš­sky­rus tuos atvejus, kai klientas sutinka, kad dalis arba visas psichoterapijos procesas būtų ste­bi­mas kitų asmenų. „Kitais“ asmenimis nelaikomi asmenys, kurių bendradarbiavimas būtinas psi­choterapijai.

7.15. Psichoterapeutas informuoja klientą apie profesinės etikos kodeksą, kurio reikalavimų jis laikosi, ir apie kliento galimybes apskųsti psichoterapeuto veiksmus REETA Etikos ko­mi­te­tui. 

VIII Profesiniai santykiai

8.1. Psichoterapeutas gerbia artimų, giminingų profesijų, o taip pat kitų psichoterapijos kryp­čių tradicijas, principus ir praktiką, ir esant reikalui bendradarbiauja su kitais specialistais.

8.2. Psichoterapeutas yra dėmesingas tokiems atvejams, kai klientas paraleliai gauna ir kitų spe­cialistų pagalbą, ir drauge su klientu stengiasi kiek įmanoma sumažinti galimus prieš­ta­ra­vi­mus, dėl kurių gali nukentėti kliento interesai. Esant galimybei ir klientui davus sutikimą, psi­choterapeutas bendradarbiauja su kitais specialistais.

8.3. Psichoterapeutas nenaudoja savo profesinių santykių su supervizuojamaisiais, studentais, bend­radarbiais ar tyrimų dalyviais savanaudiškais tikslais.

8.4. Pastebėjęs neetiškus kito psichoterapeuto veiksmus, psichoterapeutas pagal galimybes sie­kia informuoti kolegą apie savo požiūrį į jo veiksmus. Jei veiksmai yra susiję su menku jaut­rumu, patirties ar žinių stoka, toks neformalus požiūris į situaciją gali būti pakankamas, ta­čiau tokiu atveju yra svarbu išlaikyti konfidencialumą. Jei neetiški kolegos veiksmai per­žen­gia neformalaus sprendimo ribas, psichoterapeutas, žinantis apie neetišką kolegos elgesį, pri­va­lo apie tai raštu informuoti REETA Etikos komitetą arba kitas savo šalies profesinės etikos or­ganizacijas. 

IX Viešumas

9.1. Viešai skelbdamas informaciją apie savo teikiamas paslaugas, psichoterapeutas apsiriboja to­kia informacija: vardas; pavardė; aukščiausias tuo metu turimas akademinio išsilavinimo laips­nis; sertifikatas, liudijantis profesionalų psichoterapinį pasirengimą; psichoterapeuto ser­ti­fikatas (licencija) ir jo galiojimo laikas; narystė profesinėse organizacijose; adresas; te­le­fo­nas; trumpas teikiamų psichoterapinių paslaugų aprašymas; kaina; kalbos, kuriomis kon­sul­tuo­jama; sutartys su draudimo kompanijomis; o taip pat kita tinkama informacija, ne­prieš­ta­rau­janti REETA profesinės etikos kodeksui. 

9.2. Psichoterapeutas, viešai skelbdamas apie savo teikiamas profesines paslaugas, nenaudoja in­formacijos, kuri galėtų sudaryti klaidingą įspūdį apie jo išsilavinimą, kvalifikaciją ir darbo me­todus. Tokio pobūdžio informacija neturi skatinti nerealių potencialių klientų lūkesčių psi­cho­terapijos rezultatų atžvilgiu, o taip pat neturėtų apeliuoti į kliento baimes, nerimą ir kitus stip­rius potencialių klientų jausmus. Psichoterapeutas neturėtų akcentuoti savo gebėjimų  ar dar­bo metodų išskirtinumo.

9.3. Psichoterapeutui nedera apdovanoti, tame tarpe ir savo profesinėmis paslaugomis, ži­nia­sklai­dos, radijo, televizijos ir kitų masinio informavimo priemonių atstovų už reklamą ar kitą vie­šą informaciją apie savo paslaugas. Mokamos reklamos pobūdis turi būti aiškiai nurodytas. 

9.4. Bet kuri vieša informacija, taip pat ir seminarų, psichoterapinių grupių arba mokymo prog­ramų reklama, turi aiškiai informuoti apie jų tikslus, sąlygas ir metodus, būtiną skirti laiką, apmokėjimo sąlygas, vadovų kva­li­fi­ka­ciją.

9.5. Psichoterapeutai, besireklamuojantys ar kitais būdais supažindinantys visuomenę su psi­cho­terapiniais metodais, knygomis ar kitais informaciniais produktais, turi stebėti, kad in­for­ma­cija apie juos būtų profesionali ir etiška, pateikiama be sensacijų ar hiperbolizavimo. 

9.6. Psichoterapeutui nederėtų dalyvauti nepsichologinių (nepsichoterapinių) produktų rek­la­mo­je, prisistatant psichoterapeutu. 

9.7. Psichoterapeutai kaip mokytojai arba dėstytojai yra atsakingi už pateikiamos informacijos tiks­lumą ir etiškumą, o taip pat už jos tinkamumą auditorijai, kuriai ji yra pateikiama. Tai tai­ko­ma ir psichoterapeuto viešų pranešimų programoms, katalogams bei reklamoms.

9.8. Psichoterapeutas turėtų reaguoti į kolegų platinamą, etikos principų neatitinkančią in­for­ma­ciją apie psichoterapeutus arba psichoterapiją. 

9.9. Psichologinė diagnostika ir kitos psichoterapijos paslaugos tinka tik profesinių santykių ri­bose. Paskaitose, demonstracijose, pranešimuose masinės informacijos priemonėse psi­cho­te­ra­peutas pateikia profesionalų patarimą ar vertinimą tik būdamas tikras savo samprotavimų pro­fesionalumu.

X Psichologinis vertinimas, testavimas ir tyriamoji veikla

10.1. Dirbdamas su klientu ar tyrimo dalyviu, psichoterapeutas naudoja tik tas diagnostines tech­nikas ir tyrimo metodus, kurie tarnauja kliento gerovei ir interesams. Psichoterapeutas ger­bia kliento teisę žinoti ir suprasti visus diagnozavimo, vertinimo ir tyrimo rezultatus. Jeigu psi­choterapeutas dirba su asmenimis, kurie nesugeba suprasti atlikto darbo esmės, psi­cho­te­ra­peu­tas turi skirti ypatingą dėmesį kliento interesams, taip pat teikti būtinas rekomendacijas už klien­tą atsakingiems asmenims. 

10.2. Psichoterapeutas yra atidus saugodamas duomenų konfidencialumą bet kuriame jų ap­do­ro­ji­mo etape; jis rūpinasi, kad bendradarbiai suprastų etinius principus.

10.3. Psichoterapeutas įsitikina, kad kiti asmenys adekvačiai supranta ir naudoja vertinimo re­zul­tatus. 

XI Etiniai principai mokant psichoterapijos

11.1. Etiniai principai, apibrėžti šiame Kodekse, taip pat reguliuoja ir profesinius santykius, mo­kant psichoterapijos mokymo įstaigose. Dėstytojai, supervizoriai, psichoterapeutai ir stu­den­tai turi bendradarbiauti tarpusavyje, vadovaudamiesi profesinės etikos taisyklėmis.

11.2. Mokymo įstaigų vadovybė yra atsakinga už savalaikį visų 11.1. punkte numatytų as­me­nų supažindinimą su etikos kodeksu ir informavimą apie būtinybę laikytis jo principų viso mo­kymo proceso metu. Jie taip pat yra informuojami apie galimybę skųsti neetiškus veiks­mus.

11.3. Psichoterapijos mokymas yra nesuderinamas su bet kokio pobūdžio išnaudojimu. Aukš­čiau­sios vertybės mokant psichoterapijos yra laisvė, atsakomybė, teisingumas, sąžiningumas ir mokymo proceso dalyvių tarpusavio pagarba.

11.4. Dėstytojai, supervizoriai ir terapeutai, pradėdami mokymo procesą, aiškiai apibrėžia stu­den­tams konfidencialumo ribas ir, esant reikalui, grįžta prie šio klausimo aptarimo. 

11.5. Dėstytojai, supervizoriai ir terapeutai yra atsakingi už teorines ir praktines egzistencinės pa­radigmos nuostatas atitinkančių ribų nustatymą santykiuose su studentais. 

11.6. Mokymo, supervizijų ir terapijos sąlygos ir terminai yra aptariami su studentais iki mo­ky­mų/supervizijų/terapijos pradžios. 

11.7. Dėstytojai, supervizoriai ir terapeutai turi laiku įsitikinti, kad su mokymo procesu ne­su­si­ję profesiniai, asmeniniai, tarnybiniai ar kiti santykiai su studentais nepakenks mo­ky­mo­/su­per­vizijų/asmeninės terapijos kokybei ir efektyvumui. Esant reikalui, dės­ty­to­jas/­su­per­vi­zo­rius/terapeutas, siekdamas išeiti iš susidariusios sudėtingos situacijos, turi ieškoti profesinės pa­galbos,. 

11.8. Dėstytojai/supervizoriai/terapeutai atsako už išsamų galimų dvigubų ryšių užmezgimo pa­sekmių aptarimą su studentais, kai mokymo procese susikerta administratoriaus, dėstytojo, su­pervizoriaus ir terapeuto vaidmenys.

11.9. Mokymo įstaigos vadovybė, remdamasi dėstytojų, supervizorių ir terapeutų re­ko­men­da­ci­jomis, turi teisę priimti sprendimą leisti (nurodant, kokiomis sąlygomis) arba uždrausti stu­den­tui tam tikrą laiką praktikuoti psichoterapiją. Studentas yra atsakingas už gautų re­ko­men­da­cijų laikymąsi savo darbe. 

11.10. Dėstytojai, supervizoriai, terapeutai ir studentai privalo laikytis konfidencialumo prin­ci­po visame mokymo procese, t.y. visa asmeninio pobūdžio informacija, gauta grupėse, su­per­vi­zuojamose konsultacijose, grupinėse supervizijose ir bet kokiuose kituose užsiėmimuose, yra konfidenciali. Tai galioja ir informacijai apie kolegų ir studentų darbą, ir informacijai apie klien­tus, darbas su kuriais aptariamas supervizijose. 

11.11. Informacija apie klientus, pateikiama paskaitose ir supervizijose (žodžiu ar raštu), pa­ren­giama taip, kad kliento būtų neįmanoma identifikuoti. Jei taip pateikti duomenų ne­įma­no­ma, toks atvejis negali būti pristatomas viešai. 

11.12. Konfidencialumas gali būti pažeidžiamas, vertinant studentų darbus, bet tik tuo atveju, jei tai buvo aptarta prieš pradedant šį procesą. Tokiais atvejais dėstytojai/supervizoriai gali tiks­lingai keistis gauta informacija, reikalinga vertinant studentus.

XII Skundai ir jų nagrinėjimo tvarka

12.1. Klientai ar jų įgalioti asmenys, studentai gal apskųsti bet kuriuos psichoterapeutų – REETA narių (studentai – dėstytojų/supervizorių/psichoterapeutų, dalyvaujančių mokymo pro­cese) – veiksmus, išskyrus skundus dėl žalos sveikatai, kurie nagrinėjami tų šalių, kuriose gy­vena besiskundžiantys asmenys ir asmenys, kuriais skundžiamasi, įstatymų numatyta tvar­ka. Asociacijos nariai taip pat gali apskųsti kolegas, Asociacijos narius, jeigu mano, kad ko­le­gų veiksmai pakenkė jų darbo rezultatams arba profesinei reputacijai. 

12.2. Skundus nagrinėja Skundų nagrinėjimo komisija (SNK), kurią skiria Asociacijos Etikos ko­mitetas (EK). Kiekvienam konkrečiam skundui kuriama atskira SNK. 

12.3. REETA EK nagrinėja tik raštiškus skundus (tame tarpe ir pateiktus elektroniniu būdu). Skun­de turi būti nurodyti skundėjo (ieškovo) vardas ir pavardė, asmuo, dėl kurio yra pa­tei­kia­mas skundas, ir trumpas skundo aprašymas. 

12.4. Nagrinėjami tik tie skundai, kuriuose minimi neetiški veiksmai atlikti ne seniau nei prieš tre­jus metus. 

12.5. Gavusi skundą, EK per 2 savaites sudaro SNK iš 3 EK narių. Vienas iš jų skiriamas ko­mi­sijos pirmininku. SNK nariai nei su ieškovu ar asmeniu, prieš kurį yra pateiktas skundas, nei tarpusavyje negali būti susiję jokiais – giminystės, tarnybiniais ar profesiniais – ryšiais ar ma­terialiniais interesais. Jeigu Etikos komitete neužtenka tokių narių, SNK gali būti papildyta ki­tais Asociacijos nariais.

12.6. EK per mėnesį raštu informuoja skundo teikėją apie gautą skundą ir praneša apie spren­di­mą priimti arba atmesti skundą. Sprendimą apie skundo priėmimą arba atmetimą EK priima bal­sų dauguma. Priėmus skundą ieškovas turi gauti informaciją apie skundo nagrinėjimo pro­ce­dūrą ir sudarytos SNK narius. Be to, visa nurodyta informacija yra siunčiama asmeniui, prieš kurį yra pateiktas skundas. Atmetus skundą, apie tai raštu pranešama skundo teikėjui, pa­grindžiant tokį sprendimą. 

12.7. Priėmus skundą, SNK pirmininkas, susitikęs su abiem pusėmis ir jų išklausęs, visų pir­ma siekia jas sutaikyti. Jeigu ieškovas nesutinka atsiimti skundo, šis toliau nagrinėjamas SNK.

12.8. Skundas SNK turi būti išnagrinėtas per tris mėnesius nuo sprendimo pradėti nagrinėjimo pro­cedūrą. Nagrinėjant skundą, ieškovas ir atsakovas turi turėti galimybę asmeniškai ar raštu de­taliau paaiškinti arba pakomentuoti skundą. Jie taip pat turi teisę įgalioti trečiuosius asmenis at­stovauti jų interesams, nagrinėjant skundą. 

12.9. Išnagrinėjus skundą, SNK raštu pateikia savo sprendimą abiems pusėms ir Etikos ko­mi­te­tui. Prie sprendimo turi būti pridėtos rekomendacijos, kaip ateityje panašiose situacijose ga­li­ma būtų išvengti pažeidimų. 

12.10. SNK sprendimai yra ne privalomo, o rekomendacinio pobūdžio. 

12.11. Pateikus SNK sprendimą Etikos komitetui, šis per 30 dienų priima savo sprendimą, apie kurį informuoja ieškovą, atsakovą ir REETA Valdybą. 

12.12. EK sprendimus galima apskųsti raštu REETA Valdybai per mėnesį po sprendimo pa­skel­bimo. REETA Valdyba gali įpareigoti Etikos komitetą paskirti kitą SNK sudėtį tam pa­čiam skundui nagrinėti. 

12.13. Patvirtinus EK sprendimą REETA Valdyba gali taikyti tokias priemones atsakovui:

• įspėti dėl neprofesionalaus elgesio;
• informuoti visus Asociacijos narius apie nederamą kolegos elgesį;
• pašalinti iš REETA narių.

12.14. Skundų nagrinėjimo dokumentai saugomi 5 metus. 

Priimta REETA narių konferencijoje 2009 metų rugsėjo 25 dieną.